Joseph Bagdonas

Vikipedija: Juozas Bagdonas - Lietuvos gydytojas, knygnešys, spaudos darbuotojas, politinis veikėjas.

Juozas Bagdonas (1866)

Straipsnis
Aptarimas
Skaityti
Keisti
Keisti vikitekstą
Istorija

Įrankiai
Appearance paslėpti
Text

Small

Standard

Large
Width

Standard

Wide
Juozas Bagdonas

Gimė 1866 m. balandžio 6 d.
Slibinai, Vilkaviškio apskritis
Mirė 1956 m. birželio 8 d. (90 metų)
Klyvlendas, JAV
Palaidotas (-a) Meištų kapinėse
Veikla gydytojas, knygnešys, spaudos darbuotojas, politinis veikėjas
Partija Lietuvos demokratų partija
Alma mater Varšuvos universitetas
Maskvos universitetas

Juozas Bagdonavičius-Bagdonas (1866 m. balandžio 6 d. Slibinuose, Vilkaviškio apskritis, Rusijos imperija – 1956 m. birželio 8 d. Klyvlende, JAV) – Lietuvos gydytojas, knygnešys, spaudos darbuotojas, politinis veikėjas.

Biografija
1878–1886 m. mokėsi Marijampolės gimnazijoje, 1886–1889 m. studijavo mediciną Varšuvos universitete ir 1889–1891 m. Maskvos universitete. Maskvoje dalyvavo slaptos lietuvių studentų draugijos veikloje. 1886 m. pradėjo rašyti „Aušroje“, dalyvavo varpininkų suvažiavimuose. Platino lietuviškus raštus.

1892–1899 m. gydytojas Naumiestyje ir Vilkaviškyje, kartu su Aleksandru Sulkevičiumi platino lenkų socialistų literatūrą, dalyvavo Lenkijos socialistų partijos, vėliau – Lietuvos socialdemokratų partijos veikloje. Vertė Vilhelmo Liebknechto brošiūras. 1893 m. areštuotas ir tardomas dėl brolio Jurgio, pagauto su draudžiamais raštais, vadinamojoje „Sietyno“ byloje. 1896 m. suėmus knygnešį Jašinską, atiduotas policijos priežiūron. Nuo 1897 m. bendradarbiavo leidiniuose „Varpas“, „Ūkininkas“, „Vienybė Lietuvninkų“. Rašė politinėmis ir socialinėmis temomis, pasirašydamas nuolat keičiamais slapyvardžiais; iki 1911 m. spaudoje vartojo per 50 įvairių slapyvardžių. 1897 m. areštuotas ir kalintas Kalvarijos kalėjime. Paleistas už 300 rublių užstatą, slapstėsi, o 1899 m. kovo mėn., gavęs pranešimą, kad yra tremiamas į Viatkos guberniją, pabėgo į užsienį.

1899–1906 m. gyveno Rytų Prūsijoje, Britanijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Škotijoje. 1899–1903 ir 1904–1905 m. redagavo „Varpą“, 1904 m. „Ūkininką“, 1901–1903 m. „Naujienas“, padėjo Alfonsui Moravskiui leisti „Aidą Lietuvos darbininkų gyvenimo“. Dalyvavo rengiant Paryžiaus pasaulinę parodą. Londone organizavo „Šviesos“ draugiją. 1902 m. lapkričio 15 d. dalyvavo Lietuvių demokratų partijos steigiamajame suvažiavime, buvo Lietuvos demokratų partijos CK narys iki 1907 m.

Gyvendamas Škotijoje, 1905 m. bendradarbiavo dienraštyje „Vilniaus žinios“, išspausdino politinių brošiūrų ir atsišaukimų. 1906 m. grįžęs į Vilnių, 1906–1907 m. redagavo „Lietuvos Ūkininką“, 1907 m. išleido leidinį „Mes ir Lietuvos socialdemokratai“. Nuo 1908 m. rašė į leidinius „Šviesa“, „Litwa“, laikraštyje „Viltis“ tvarkė nuolatinį spaudos apžvalgos skyrių.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui 1914–1918 m. tarnavo kariuomenėje karo gydytoju Vilniuje, Maskvoje. Maskvoje bendradarbiavo lietuvių pabėgėlių leidiniuose „Santara“, „Lietuvių balsas“.

1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919–1922 m. Sveikatos departamento direktorius. 1922–1935 m. Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto profesorius, 1923–1924 m. fakulteto dekanas. 1935 m. įsteigė Lietuvos blaivinimo sąjungą, jos pirmininkas, 1937–1938 m. redagavo žurnalą „Blaivioji Lietuva“, 1938–1940 m. „Blaivybė ir sveikata“ ir atskirai išspausdino keletą tos draugijos leidinių, tarp jų „Kaip kovojama su girtavimu svetur“ (1939 m.). 1944 m. pasitraukė į Austriją, vėliau į Vokietiją, 1948 m. išvyko į JAV. 1979 m. spalio 27 d. jo urna perlaidota Kudirkos Naumiesčio Meištų kapinėse.