GD Kasparas Mosiejus

Jonas Mosėjus yra spėjamas Kasparo tėvas.

---

XVII a. pradžioje Kasparas Mosiejus vedė Barborą Valadkevičiūtę, greičiausiai Jono ir Kotrynos (Račkevičiūtės) Valadkevičių dukterį, ir į Aušantus atėjo užkuriu. Mirus Kasparui Mosiejui, likusi jo našlė Barbora Valadkevičiūtė-Mosiejienė Aušantų palivarką, įvertinusi 400 kapų liet. grašių, laikinai paliko ne sūnui Danieliui, o Ievai Lenartaitei-Minvydienei ir keturiems jos sūnums: Samueliui, Kristupui (abu kunigai), Mikalojui ir Aleksandrui Minvydams, veikiausiai už skolas. Aušantų palivarką su „nugyventais pastatais" Danielius Mosiejus, Kasparo, atgavo 1631 m. kovo 22 d., sumokėjęs Minvydams motinos nurodytą sumą". [VUB, f. 7, ŽPTK, 1631, Nr. 14456, l. 328]

Vedė Oną Brigitą Pacevičiūtę, Simono [VUB, f. 7, ŽŽTAK, 1640-1649 m., Nr. 83/ 14657, l. 666]

---

Mosiejai priklausė prie tų smulkiųjų šlėktų, kurie jau turėjo ne tik nelaisvos šeimynos, bet ir baudžiauninkų. 1652 m. jie valdė tris lažą einančių baudžiauninkų tarnybas: brolius Jokūbą ir Juozapą Grigalaičius su jų žmonomis, vaikais ir Joną Čudaitį; Grigalaičiams dvaras buvo skyręs po valaką dvaro žemės, o Jonui Čudaičiui – margą (0,71 ha) ariamos žemės“. Be to, Aušantų dvarui priklausė ir Tautkaičių (Towtkoyce) kaimelis, kuriame tuo metu gyveno „baudžiauninkas Motiejus ir kiti Tautkaičiai“ (ŽŽTK, Nr. 14684, l. 452-453). Tai leistų manyti, kad Mosiejų Aušantų dvaras valdė ne mažiau kaip 3-4 valakus (daugiau negu 85 ha žemės).

Dėl nenurodytų priežasčių Danielius ir Ona Mosiejai buvo (1649-1652) patraukti Motiejaus Ozemblovskio, vėliau - jo palikuonių į kaptūrinį teismą, paskui - į Vyriausiąjį Tribunolą. Šis juos pripažino kaltais ir įpareigojo išmokėti ieškovams iš Aušantų dvaro 120 kapų liet. grašių. Neturėdami tokios sumos, Mosiejai kreipėsi pagalbos į Žemaičių žemės teismo teisėją Viktoriną Konstantiną Mlečką ir šis, sumokėjęs ieškovams minėtą sumą, išlaisvino Aušantų dvarą. Bet už tai Danielius ir Ona Mosiejai buvo priversti jam užstato teise 1652 m. spalio 8 d. perleisti trejiems metams (iki 1655 10 10) dvi jau minėtas Aušantų dvaro baudžiauninkų Jokūbo ir Juozo Grigalaičių šeimas su jų žemėmis, trobomis ir kilnojamuoju turtu. Danielius Mosiejus mirė prieš 1657 m., nes jo žmona Ona Brigita Pacevičiūtė-Mosiejienė, 1657 m. skolindamasi iš Kazimiero Narkevičiaus 50 kapų liet. grašių ir už šią paskolą užstatydama jam Aušantų dvaro Tautkaičių kaimelio baudžiauninkus Tautkaičius, teigė jau veikianti tik savo vardu (ŽŽTK, Nr. 14684, l. 452-453). Aušantų dvarą paveldėjęs sūnus Jonas Mosiejus, Danieliaus, vedė Oną Mizeraitę (Mizerówna) ir jai už 740 kapų liet. grašių kraitį 1663 m. kovo 29 d. užstatė trejiems metams (iki 1666 04 23) pusę Aušantų-Tautkaičių (Owszonty Tawtkaycie) dvarelio su baudžiauninkais, dvaro šeimyna, daržininkais, taip pat pusę kilnojamojo turto". Aušantus paveldėjęs jo sūnus Konstantinas Mosiejus iš Milo (z Mila), 1711 m. bylinėjosi su netolimais kaimynais iš Bagušaičių Motiejumi ir Kotryna (Liaudanskyte) Petkūnais, kuriuos jie kaltino užgrobus Mosiejų žemę su joje esančiomis senosiomis kapinaitėmis. Petkūnai neleidžią Mosiejams tose kapinaitėse laidoti savo giminės mirusiųjų, be to, sunaikinę kapinėse buvusią koplyčią, kryžius, pasisavinę toje koplyčioje buvusius paveikslus. 1716 m. jis vėl bylinėjosi su kaimynais, šį kartą su Stanislovu ir Ona Sutkevičiais, sudeginusiais minėtoje Mosiejų pievoje 10 vežimų sugrėbto šieno, pagrobusiais 60 timpų kainavusią kumelę su kumeliuku ir padariusiais Mosiejams kitokios žalos.

Konstantinas Mosiejus, Jono, buvo du kartus vedęs: pirmą kartą (apie 1715 m.) - Esterą (kitur - Sofiją) Naševską iš Nagių akalicos, antrą kartą - Magdalena Bagdonavičiūtę, jai 1726 m. balandžio 23 d. už 500 timpų kraitį užstatęs pusę savo Aušantų dvarelio". Prieš mirtį Aušantų dvarelį jis 1745 m. rugsėjo 22 d. paliko žmonai M. Bagdonavičiūtei ir iš santuokos su ja gimusiems tuo metu nepilnamečiams savo sūnums Ignui ir Antanui, o sūnui iš pirmos santuokos Martynui priekaištavo, kad šis nesiėmęs ginti tėvų ūkio nuo įvairių kaimynų, ypač nuo Sutkevičių, grobusių jų dvarelio žemes, miškus, lankas ir pievas. Sūnus Martynas ne tik nenoris ginti Žemaičių pilies teisme tėvo valdų, bet dar ir rezgęs prieš tėvą klastą. 1744 m. jis sukvietęs į tėvų namus savo draugus, juos vaišinęs, savo naudai nuteikęs (zkorumpowawszy), o paskui surašęs dokumentą (matyt, su draugų parašais), kuriame prisiskyrė nuosavybės teisę į tėvams priklausančius miškus, gojus ir kitokias jų žemes, šitaip apribodamas tėvų teisę disponuoti šiuo turtu. Nesąžiningam sūnui tėvas užrašąs tik nedidelę Endiškės Moskaitiškės (Endiszki Maskaytyszki) sodybą. Prieš tai šiam savo sūnui Martynui tėvai 1743 m. birželio 19 d. buvo pardavę pusę Aušantų žemių ir trečdalį kilnojamojo turto už 500 timpų.

Konstantinas Mosiejus mirė 1746 metais. Tų metų vasario 9 d. rašytame testamente jis prašėsi palaidojamas su krikščioniškomis apeigomis kaimo kapinaitėse (kuriose „palaidoti mano protėviai ir kurios dabar yra apleistos"). Savo žmonai ir sūnums pavedė tuoj po jo laidotuvių pastatyti pagal namų išgales tose kapinaitėse tinkamą koplyčią toje pačioje vietoje, kur prieš tai būta koplyčios. Savo Aušantų valdas su statiniais ir baudžiauninkų gyvenviete Vyšnevkiške (Wyszniewkiszki), 600 timpų paliko žmonai ir minėtiems nepilnamečiams savo sūnums Ignui ir Antanui (jeigu jie bus paklusnūs). Testamente pakartojo ir minėtą nepalankumą sūnui Martynui. Tačiau paveldėjimo teisės neapribojo, nes vėliau (1765 m.) Aušantų dvarelio savininkais minimi visi trys broliai: Martynas, Ignas ir Antanas, taip pat jų motina M. Bagdonavičiūtė-Mosiejienė".

Ignas ir Antanas Mosiejai dar bendrai valdė šalia Luknės ir Žaiginio girios esantį Kaulakių dvarelio mišką (1 valaką ir 6 margus), vadinamą Medyne. Jį 1766 m. pardavė už 400 auksinų žemaičių sargybininkams Antanui ir Klarai (Stankevičiūtei) Burboms iš Burbišklių dvaro3. Atskirai valdomas Aušantų dvarelio dalis abu broliai užstatinėjo kreditoriams už vis didėjančias skolas. Iš jų Antanas Mosiejus, vedęs Kotryną Juškevičiūtę, skolų spaudžiamas ir nepajėgdamas jų grąžinti, be to, būdamas jau senas, dalį savo valdų 1793 m. gruodžio 20 d. perleido savo sūnui Adomui Mosiejui, įpareigojęs jį išlaikyti tėvus iki gyvos galvos ir duoti dviem savo netekėjusioms seserims Joanai ir Magdalenai kraičio po 15 tūkst. timpų, po du raguočius, po dvi kiaules, po avį ir po du ėriukus. Likusias savo Aušantų, Jautkiškės ir Dvariačiškės žemes Antanas ir Kotryna Mosiejai 1794 m. kovo 28 d. pardavė už 200 auksinų jau minėto brolio Martyno sūnui Kazimierui Mosiejui, tuo metu valdžiusiam Aušantus su neapgyvendintomis Tautiškės (Towtiszki) ir Dvariačiškės (Dworyaczyszki) žemėmis.

Kitas brolis, Ignas Mosiejus, Konstantino, vedė našlę Marijoną Sutkevičiūtę-Vaidilovskienę, tačiau ši netrukus (1759 m.) mirė. Prašėsi vyro, sesers ir draugų palaidojama Sutkaičių kapinaitės. Iš savo kuklaus turto turinti du bičių avilius, kurių vieną paliekanti vyrui Ignui, o kita - broliui Martynui Sutkevičiui”. Antrą kartą I. Mosiejus vedė Joaną Stecką.

Trečiasis Konstantino Mosiejaus sūnus Martynas minimas 1780 m. lapkričio 4 d. kartu su antrąja žmona Marijona Ginkevičiūte, kai jie tą dieną paliko savo sūnui Kazimierui tris Aušantų dvarelio dalis su pareiga sumokėti tėvų skolas ir duoti savo seseriai Onai kraičio 1 000 timpų ir kilnojamojo turto tiek, kiek tėvas prieš tai buvo davęs savo dukrai Eleonorai, ištekėjusiai už Stanislovo Turskio (t. y. 1 800 lenk. timpų ir įvairaus kilnojamojo turto (ŽPTK, Nr. 14568, l. 9-10). Martynas Mosiejus minimas ir 1789 m., kai Kaulakiuose valdė du baudžiauninkų dūmus ir nuo jų mokėjo kariuomenei išlaikyti 10 auksinų padūmės mokesčio. Jo sūnus Kazimieras 1782 m. vedė Prancišką Ivaškevičiūtę su 200 talerių kraičiu ir jai už tą sumą iki gyvos galvos 1782 m. birželio 11 d. užrašė pusę savo Aušantų ūkio (ŽPTK, Nr. 14567, l. 640-641). Jis paskutinis žinomas Mosiejų giminės atstovas Aušantuose. Po 12 metų (1794 03 31) Kazimieras Mosiejus dalį paveldėtų Aušantų dvarelio Tautiškės (Tautkaičių) žemių pardavė netolimam Bagušių dvarininkui, rusų armijos atsargos pulkininkui Vilhelmui Lizanderiui už 50 talerių, o likusias Aušantų valdas 1797 m. rugpjūčio 3 d. testamentu paliko trims savo nepilnamečiams sūnums: Jurgiui (g. 1791), Silvestrui ir Kazimierui (g. 1797) po lygiai, o apie kraitį, priklausantį trims savo dukroms: Marijonai, gimusiai iš jo pirmos santuokos su Pranciška Ivaškevičiūte, ir Onai, Pranciškai, gimusioms iš antrosios santuokos, neužsiminė. Prašėsi palaidojamas „prie Šidlavos bažnyčios". Nepilnamečių vaikų ir antros žmonos Angelės (kitur - Anicetos).