Kitų laipsnių kariūnai..

Ar žinote, koks čia buvo karininko laipsnis "Major Litewski"?

@Viktorija Janina Ruškulienė, manyčiau tai buvo Lietuvos kariuomenės majoras, jeigu kalba apie 1918-1940 m.

ne, čia maždaug 1730-1760 metais, gyvenęs asmuo, Minsko gubernijoje. Jis aprašytas kaip protėvis bajorystės dokumentuose, pažymėtos jo pareigos "Major Litewski" ir daugiau nieko. Aš metus apytikriai nustačiau minusuodama pagal turimus vėlesnių palikuonių duomenis.

Gal Lietuvos maršalka?

Kas čia per slavizmas "maršalka", ir dar Lietuvos? Lietuva neturėjo jokių "maršalkų", o jeigu Tamsta turite omenyje lenkų kalbos žodį "marszałek", tai jis į lietuvių kalbą teisingai verčiamas lietuvišku žodžiu MARŠALAS, ir nesvarbu, ar eina kalba apie maršalą De Golį, ar apie paskutinįjį Lietuvos Didijį MARŠALĄ Liudviką Tiškevičių.

Nemanau, kad @Viktorija Janina Ruškulienė atveju kalba eina apie Lietuvos maršalus. Reiktų išsiaiškinti Didžiosios Lietuvos kariuomenės karinius laipsnius (nesu tame didelis specialistas); nes čia, manau, kalbama apie Lietuvos kariuomenės karininką.

Yra tokios pareigos "Lietuvos didysis maršalka" ir "Lietuvos maršalka". Nei "Maršalas", nei "Maršalka" nėra lietuviškos kilmės žodžiai. "Bajoras", "Bojar" ar "Боярин" irgi nėra lietuviškos kilmės žodžiai. Tačiau visi šie skoliniai ir daugiau pareigybių pavadinimų buvo ir tebėra vartpjama Lietuvos teritorijoje,- patinka mums tai, ar ne. Lietuviški yra tik labai nedaugelis statuso / kilmės/ pareigų pavadinimai; pvz.: prievaizdas, valdovas, kareivis, karys, kariūnas, raitelis, rikis, kunigaikštis (nors čia irgi neaišku, kas buvo pirmiau kunigaikštis ar könig). http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_didysis_mar%C5%A1alka

Major Litewski - tai gal atitiktų dabartiniam kuopos vadui, pagal pareigas? Nes šis rangas yra žemesnis už pulkininką http://lt.wikipedia.org/wiki/Majoras

Aš pasiteirausiu "Kauno karo muziejaus" istorikų, turiu ten vieną kontaktą.

@Viktorija Janina Ruškulienė ką Jūs čia mėginate įrodinėti yra iš Nepriklausomos Lietuvos užsilikusi Lietuvos kalbininkų spraga. Viskas, kas buvo susiję su lenkakalbių lietuvių aristoktratiška tradicija tada įgijo neigiamą konotaciją ir reikiamo dėmesio nekėlė. Todėl iki Didžiosios Lietuvos pareigybės MARŠALO termino ir sąvokos sunorminimo paprasčiausiai nespėta prieiti.

Niekas neginčija, kad šio žodžio šaknis nėra, nei lietuviškos, nei juo labiau lenkiškos kilmės. Yra iki šiol klaidinga, arba tiksliau - prasčiokiška ir mužikiška vartoti "liaudišką" šios pareigybės pavadinimą, kuris tėra toks pats "taisyklingas" ir "lietuviškas", kaip pavyzdžiui, kitas "senoviškas" laipsnio pavadinimas "pulkaunykas".. Jeigu kokiam sovietiniam kalbininkui, kaip maršalo atveju, būtų šovusi kvaila mintis, visus Lietuvos Lenkijos Respublikos Lietuvos ar Lenkijos kariuomenių pulkininkus vadint "pulkaunykais", o tik XX amžiaus Lietuvos bei kitų kariuomenių atitinkamo laipsnio karininkus - pulkininkais, turbūt rastųsi kvailių, kurie tvirtintų, kad taip ir yra taisyklinga..

NĖRA ir NIEKADOS NEBUVO pirminiame šio žodžio šaltinyje, per kurį ir atėjo šis žodis į lietuvių kalbą, DVIEJŲ SKIRTINGŲ ŽODŽIŲ. Lenkų kalboje tas pats "marszałek" yra ir dabartinio Lenkijos Seimo MARŠALAS, ir maršalas De Golis, maršalas Pilsudskis ar Maršalas Žukovas. Juk niekados nerašome "maršalka" de Golis, ar "maršalka" Pilsudskis, nes tai kvailai skamba, lygiai kaip kvailai ir mužikiškai skambėtų pulkaunykas Pociūnas.

Lietuvos sovietiniai kalbininkai palikę tą aiškų lenkizmą "maršalka" lietuvių kalboje, kaip "normą", padarė meškos paslaugą ir mūsų istorei sąmonei. Vartodami tą lenkizmą iki šiol mes nesąmoningai nutolstame nuo savo Valstybės artistokratijos bei priskiriame tą pareigybę - svetimai kultūrai bei tradicijoms.. Jeigu nėra lietuvių kalboje dviejų skirtingų reikšmių žodžiui "pulkaunykas", tai jų nėra ir negali būti "maršalkai".. Suprantama, kad poetai (juk neuždrausi), pabrėždami savo socialinę ar istorinę distanciją nuo Lietuvos aristokratijos gali vartoti ir vartoja ir tuos slavizmus vietoje sunormintų lietuviškų žodžių (kaip, pvz. K. Kubilinskas "Grybų kare"), bet istorijos vadovėliuose bei kitoje norminėje kalboje tų "maršalkų" būtina kuo greičiau atsisakyti, kaip ir "chorunžų" (=vėliavinkai) ar "pulkaunykų".. Tai akivaizdu.